Žygio planavimo taktika
Kiekvienai kelionei kalnuose būtina tinkamai pasiruošti. Labai svarbus pasiruošimo etapas – žygio planavimas.
Jei dar nesi pasiruošęs organizuoti savo kelionių, prisijunk į kelionę su „Montis magia“ instruktoriais. Pasisemk žinių ir patirties.Kelionių sąrašas
1. Maršruto planavimas:
- dalyvių patirties įvertinimas: planuoti žygio maršrutą galima tik susipažinus su būsimais dalyviais. Dažnai daroma klaida – vadas apgalvoja maršrutą, o vėliau renka grupę, kurioje nebūtinai visi turi pakankamai patirties.
- Maršruto aptarimas: svarbu išgirsti ir atsižvelgti į dalyvių išsakytas pastabas ar dvejones. Labai svarbu prakalbinti „mažakalbius“. Dažnai mažesnę patirtį turintys žmonės drovisi reikšti mintis, vengia užduoti klausimus, todėl itin daug dėmesio reikia skirti būtent šiems dalyviams.
- Laipsniškas maršruto sudėtingumo didėjimas: žygio pradžioje reikia vengti sudėtingų kopimų ar labai ilgų ir sunkių perėjimų. Sunki diena žygio pradžioje gali stipriai sumažinti dalyvių entuziazmą.
- Aklimatizacijos proceso numatymas.
- Atsarginių ar atsitraukimo variantų numatymas: planuojant žygį būtina apgalvoti vietas, kur visa ar dalis grupės galėtų pasitraukti iš maršruto dėl prastų oro sąlygų, per daug skirtingo grupės narių pajėgumo, iškilusių sveikatos problemų.
- Informacijos apie numatomą maršrutą surinkimas: knygos, žemėlapiai, ataskaitos, meteorologinių sąlygų apžvalgos, konsultacijos.
- Judėjimo grafiko numatymas: planuojama kelionės eiga, dienos režimas skirtingose atkarpose, poilsio dienos.
2. Maršruto įveikimo planavimas:
- radialiniai aklimatizaciniai išėjimai: turi būti aiškiai numatyta, kokias maisto atsargas ir inventorių paliekame ir kaip jas sandėliuosime.
- Gamtinių sąlygų kaita ir galimų ekstremalių situacijų sprendimo variantai: apgalvoti, kokį minimalų privalomų asmeninių daiktų ir inventoriaus kiekį turi turėti kiekvienas dalyvis. Pvz., ar visi turi pirštines, kremą nuo saulės, rezervinius akinius ir pan.
- Sudėtingų elementų įveikimo taktika: viršūnė, perėja, upė. Nuspręsti, kuris grupės narys yra tinkamiausias elemento įveikimui.
- Judėjimo grafikas, laiko planavimas, budėjimai.
- Grupės psichologinio klimato valdymas: patyręs vadas žino, kokiais momentais individuali ar komandinė dvasia pradeda mažėti, todėl būtina numatyti priemones nuotaikai pakelti.
- Prevencinių veiksmų numatymas, jei kiltų konfliktai tarp dalyvių.
3. Gelbėjimo darbų planavimas:
- situacijos įvertinimo ir gelbėjimo darbų koordinavimo planas atsitikus nelaimingam įvykiui: nelaimė gali nutikti tiek žygio dalyviui, tiek vadui, todėl labai svarbu nustatyti grupės narių hierarchiją.
- Dalyvių įtraukimas duodant konkrečias užduotis.
- Stebėtojų paskyrimas: komandos narių paskyrimas (atrinkimas) saugios vietos stovyklavietei suradimui ir įrengimui.
- Išorinės pagalbos organizavimas: kelionės draudimo įsigijimas, gelbėtojų kontaktinių telefonų sužinojimas, artimiausių medicininių įstaigų adresų ir kontaktų suradimas.
- Informacijos apie dalyvius, baigusius pirmosios medicininės pagalbos kursus, surinkimas: kada baigė kursus, kokio pobūdžio kursai buvo.
- Sužeistojo transportavimas: svarbu iš anksto apgalvoti, ar turite tinkamų priemonių sužeistojo transportavimui.
- Grupės streso valdymas atsitikus nelaimingam įvykiui.
4. Žygio medicinos keliami uždaviniai vadui:
- komandos vaistinėlę turi formuoti vadas kartu su „vaistininku“. Būtina turėti dvi vaistų sąrašo kopijas– viena pas vadą, kita vaistinėlėje. Grupės nariai turi žinoti, kur laikoma vaistinėlė ir medikamentų sąrašas.
- Grupės dalyvių sveikatos būklės įvertinimas: rekomenduoti dalyviams pasitikrinti savo sveikatos būklę prieš kelionę. Kiekvienas privalo turėti minimalią vaistinėlę, kurioje būtų pleistrai, tvarsčiai ir asmeniniai medikamentai.
- Kartu su asmens dokumentais dalyvis privalo turėti trumpą savo sveikatos aprašymą: kraujo grupė, būdingos sveikatos problemos, kontaktinis asmuo tėvynėje.
- Rekomenduojama vadams sudalyvauti pirmosios pagalbos kursuose: teoriniuose ir praktiniuose.
5. Nepažįstami ar mažai pažįstami žmonės kalnų kelionėje:
- geriausia susipažinti su dalyviais kartu treniruojantis prieš kelionę. Tai leis vadui geriau pažinti kiekvieną dalyvį, dalyviams – vadą ir kitus komandos narius. Dalyvis turės aiškesnį supratimą apie būsimą žygį. Bendrų treniruočių metu galima įdiegti teisingas nuostatas apie įrangą, aprangą ir tinkamą pasiruošimą.
- Vykstant į kelionę su nepažįstamais žmonėmis ilgėja mokymosi procesas kalnuose. Daugiau dienų skiriama lengviems kelionės elementams ir tik kelionės pabaigoje galima planuoti sudėtingesnius.
- Kai dalis grupės yra pažįstama, o dalis – grupės ne, rizikos lygmuo pažįstamiems ir nepažįstamiems dalyviams turėtų būti panašus.
- Ne visuomet galima pasitikėti rekomendacijomis apie nepažįstamą žmogų. Visuomet geriau prieš kelionę dalyvį
pažinti pačiam. Kita vertus, rekomendacijos gali būti klaidingos, jei ankstesnėje kelionėje nebuvo sudėtingų situacijų ir dalyvio elgsenos streso metu niekas nematė.